2018-02-10

„Tautiniai" Kryžiai

Pasirodo, dar A.Zuokas
šitai „palaimino"...


Lita



litō (present infinitive litāreperfect active litāvīsupine litātum); first conjugation
  1. I make an offering, especially because of or in order to receive favorable omens.
  2. obtain good omens.
  3. promise good omens.
  4. I make atonement to, propitiate.
  5. devoteconsecrate.


*lita +‎ , borrowed from Ancient Greek λιτή (litḗ) (via a variant *λιτᾱ (*litā)).

λῐτή  (litḗf (genitive λῐτῆς); first declension
  1. prayerentreaty

Pronunciation[edit]

 

  • IPA(key)/li.tɛ̌ː/ → /liˈti/ → /liˈti/

Galvė


Iki XVII a. dokumentuose Galve vadintas visas Trakus supantis ežerynas.

Žinoma, kad 
Galva...
Šįvakar „Trakų Galvėj" buvo abi geriausios 2017-jų metų Lietuvos sporto komandos -

ir vyrų.





Iskander anapus Nemuno

Rusija pirmadienį Karaliaučiaus srityje dislokavo branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas
„Iskander“*
ir ketina čia jas palikti nuolat, paskelbė Lietuvos prezidentė ir krašto apsaugos ministras.
Taip drąsiai su tais
rusais...
Tai** ko
gi
tylit?
* Karinėj katedroj tuometiniame Leningrado valstybiniame universitete tapau šitokių (operatyvinių-taktinių) raketų atsargos karininku***.

Būna, būna jos su branduolinėm „galvom".

** Moksliniame straipsnyje

П.И.КУШНЕР**** (КНЫШЕВ). ЭТНИЧЕСКИЕ ТЕРРИТОРИИ И ЭТНИЧЕСКИЕ ГРАНИЦЫ,

publikuotame moksliniame žurnale


АКАДЕМИЯ НАУК СССР, ТРУДЫ ИНСТИТУТА ЭТНОГАФИИ ИМ. И.И.МИКЛУХО‒МАКЛАЯ, НОВАЯ СЕРИЯ, ТОМ XV, ИЗДАТЕЛЬСТВО АКАДЕМИИ НАУК СССР, МОСКВА ― 1951,

beveik trijuose šimtuose puslapių, įrodoma, kad dabartinė Kaliningrado sritis ‒ tai vakarų lietuvių žemės. Straipsnis buvo parašytas Taft rinkiminės kovos su Eisenhower proga, mat Robert Taft šnekėjo atimsiąs Kunnegsgarbs žemes iš TSRS.


*** Gal šimto kariškomis sovietinėmis milinėmis pasipuošusių (Kolos šiaurė...) Leningrado A.A.Ždanovo vardo universiteto matematikos ir mechanikos fakulteto ketvirtakursių choras o-ho-ho kaip skambėjo tais Leonido Brežnevo laikais, tarybinės armijos operatyvinių-taktinių raketų, su branduolinėmis galvutėmis, žinoma, dalinyje!


**** Beje, Trump'o žento - ta pati pavardė;)
Gal jam nusiųst paskaityt?

Kaži, ar moka rusiškai?

2018-02-09

Pietų Gentis

Erasmus mainų studentai iš Vietnamo pasirodė mūsiškiame VGTU.

Šiandien vieno iš jų, Ha, paklausiau, per pertrauką, ar gerbiamas šių laikų Vietname Ho Ši Min'as.

- Labai, - atsakė Ha ir išsitraukė piniginę, o iš jos banknotą.

Štai jis:
- Ką reiškia šie du žodžiai - Viet Nam? - paklausiau.

- Viet - gentis (ne, ne vieta:)), Nam - pietų, - atsakė Ha. - Mes kadaise išėjom iš Kinijos į pietus.

Mūsų pokalbį girdėjo studentė japonė Rei (vardu Lei:)), ir lentoje kreida užrašė Vietnamo vardą japoniškai; 
hieroglifų prasmės tos pačios: Gentis Pietų.

Prisiminiau, kaip prieš beveik 8 metus „skuduryne" už 1 litą nusipirkau panašius į šiuos
marškinėlius su Ho Ši Min'o atvaizdu, ir, jais vilkėdamas, važinėjau karštą 2012-tųjų vasarą po Lietuvą Tėvynę savo puikiuoju kabrioletu.

Ką, nepatiko JAV ambasados apsauginiams, o gal kam kitam?

„Pralūzino" „Štatai" Vietnamo karą, tiesa, išeiviai iš „štetlų"?

Ir tąsyk, po to sudegusian* ir vėl atstatytan, Ukmergės gatvės Ūkininkų turgun jais pasipuošęs atvažiavau, tik tądien oras prastas buvo, tai persėdau į kitą, „žieminį", automobilį.

Siurprizas, a?
Na, bet - ne mūsų teismams ir ne P*Z*U Lietuvai:)
Šiaurės Urušalimo teismus - kaipgi kitaip - gerbiu, bet jų JŲ NUOSPRENDŽIŲ TEISINGUMU NETIKIU.
NETIKIU.


Na, bet iš to vis dar mūsiškojo Šiaurės Urušalimo grįžkim Pietų Gentin.

Nuo 1867 m. Hošimino miestas buvo Kočinčinos administracinis centras ir buvo vadinamas Saigonu 
CIA agents helps evacuees up a ladder onto an Air Americahelicopter April 29, 1975, shortly before Saigon fell

(Sài Gòn), kol 1976 m., šiaurinei Vietnamo daliai laimėjus prieš pietinę**, buvo pervadintas ilgamečio Vietnamo komunistų lyderio Ho Ši Mino (1890–1969 m.) garbei.

* Žiūrėkit, kaip „dirba": „užsiliepsnojo", ir ne turgus, o „turgelis":)

Šv. Benediktas!

** Ar, vis tik, smegenų plovikai, prieš USA?
US Navy personnel aboard the USS Blue Ridge push a helicopter into the sea in order to make room for more evacuation flights from Saigon***(AP)

Sumauti 
Demagogai...

** Žiūrėkit, kaip „dirba": „užsiliepsnojo", ir ne turgus, o „turgelis":)

Šv. Benediktas!


*** Kaip dabar, kai nebeliko Saigono, seksim čigonišką Saga apie Saigoną sagoną?


Semestras prasidėjo

Popietė dabar.

Kaip keista, šis įrašas, kurį šįryt 6:00 parašiau, pradingo...

Perskaičiusiųjų jį statistika išliko (blogerio „užkulisiuose" tai matau), o pats įrašas pavirto juodraščiu.

?

Taigi, kartoju.

Vakar per ilgąją, pietų, pertrauką VGTU valgykloje iš stiklinio ąsočio, kuriame vandenyje plaukiojo pora citrinos skiltelių pusikių, įsipyliau stiklinę to vandens.

Kasoje už ją, stiklinę vandens, sumokėjau 0,15.

Pusę lito.

Dar prisimenu litus, netgi tokius laikus, kai už penkiais litais pavirtusią „mešką"
meistras „perrinko" šitokio automobilio,
(„šlapio asfalto spalvos pusantrinio devintuko ilgu sparnu":)),  su kokiu ir nuvažiavau tada, 1992-ais, Paryžiun), greičių dėžę („perrinkt" reikėjo, nes buvo telikę dvi pavaros, abi į priekį - pirma ir penkta; šitokie šposai, beje, yra nutikę man ir su vakarietiškais automobiliais).

Taigi, dabar, 2018-tais, pusę lito = dešimtadalį „meškos" ... už stiklinę vandens?

Pagalvojau - noriu į Paryžių.

Nes ten (ne, ne priėmime pas
Širaką) o tenykščio universiteto bendrabučio valgykloje, kurioje mes, 1-jo Europos matematikos kongreso, vykusio 1992-ais metaisSorbonoje, beje, vykusio, dalyviai, pietaudavome, ant stalų stovėjo ne tik tokie patys tokiu pačiu (H2O) vandeniu nemokamai pripildomi ąsočiai, bet ir pinti krepšeliai su gabalėliais supjaustytais ilgaisiais prancūziškais batonais bei dubenys su salotų lapais, kuriuos galėjome dar ir pagardinti ant tų pačių stalų randamais užpilais, ir už visa tai mokėti nereikėjo.

Taigi, vakar, papietavęs per ilgąją, pietų, pertrauką, išeinu irgi iš universiteto, tik kito, ir nebe 1992-tais, bet ketvirčiui šimtmečio prabėgus (pamanyk!), valgyklos holan ir jau eisiu į popietinę paskaitą, o ten, tame hole ... štai kas:))



Ar kad nepasiklystų mūsų jaunimas?

Beje, pasakojo, 1990-aisiais Šiauliuose prie autobusų stoties panašios rodyklės, rodančios ne tik kryptis, bet ir išvykimo laiką, buvo: „Varšuva", „Berlynas",  „Gariūnai"...

Rodyklės „Vilnius" nebuvo.

Tos rodyklės projektavo/rodė „teisingą" kelią ateitin:)

O šitos?

Lietuvos Nacionalinis Saugumas

Tarkim.
Vakar (ne vakar, o vakarykščią jau lygiai 5-iais metais praeitin nutolusią dieną - 2013 02 08) Lietuvos Genocido aukų muziejuje 16 val. buvo renginys, skirtas Antanui TerleckuiNijolė Sadūnaitė jame kalbėjo. Cituojamo komentaro žodžius, išskirtus kursyvu, sakė, beveik paraidžiui - buvau, girdėjau.
348. Sadunaite 2013-02-08 14:54 IP: 87.247.91.60
- Jūs ne taip seniai kalbėjotės ir su VSD vadovu, net su šalies prezidente. Ką sako jie? Tokia padėtis juos tenkina?

-Taip, neseniai mes penkiese buvusieji disidentai buvome pas VSD generalinį direktorių Gediminą Griną. Ėjome ten dėl Eglės. Jis sako: vargšė mergaitė, buvo mesti dideli pinigai... Apie didelius pinigus mums anksčiau sakė ir kai kurie Seimo nariai, sako, buvo mesti 6 milijonai litų, kad būtų surastas ir nuteistas teroristas. Tai jie ir surado. Mes G.Grinai ir sakome: tai stabdykite tą bylą, juk matote, kad ji dirbtinai sukurpta, baltais siūlais susiūta. Jis sako, kad tie, kurie šią bylą sukurpė, jau nedirba, išėjo iš darbo, o dokumentai sunaikinti... Jie esą neturi „galų“.


Absurdo viršūnė. O pas prezidentę Dalią Grybauskaitę mes buvome prieš daugiau nei 2 metus. Buvome tie patys penki buvę disidentai. Prezidentė tada aiškiai pasakė: jokiu būdu negali būti Eglės teismas uždaras. O juk uždaras ir buvo - jie ten savo agentus apklausė: agentas Nr.1, agentas Nr.2, be vardų ir pavardžių. Tokių „teismų“ net sovietmečiu nebuvo.



Išsiskirti gražiuoju su pinigais nenori ir dėl savo viešų fantazijų nuteista onkologė Laima Plėšnienė (2002 metų Lietuvos mokslo premijos laureatė). Apie nesamas dėmes ant A.Ūso lyties organo ir L.Stankūnaitės bei Violetos Naruševičienės apsilankymą jos kabinete kliedėjusi L.Plėšnienė su Aldona Ūsiene ir L.Stankūnaite atsiskaitė tik prispaudus antstoliams ir pagrasinus, kad jos nekilnojamas turtas bus areštuotas ir parduotas iš varžytinių. 

 Su Stankūnais medikė teisiasi iki šiol. Dėl paskleisto melo apie jų 2009 metų spalio 5 dieną nužudytą dukrą Violetą, Stankūnai iš L.Plėšnienės prisiteisė po 1500 eurų, tačiau ji nenori mokėti ir šios sumos. 

L.Plėšnienė pernai gegužę apskundė jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas jos skundo vis dar neišnagrinėjo dėl itin didelio civilių bylų apeliacine tvarka skaičiaus.

Tūlas Hitleris yra pasigyręs, kad propagandos pagalba galima žmonėms įrodyti jog balta yra juoda, o juoda – balta. Civilizuotose šalyse pagrindinė tokios propagandos priemonė yra žiniasklaida.


Deja, kai Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. priimtą Konstituciją pradėjo savavališkai interpretuoti Konstitucinis Teismas (KT), praktiškai LR Konstitucija tapo tik pagalbiniu tekstu, kuris galioja tik KT išaiškinimų rėmuose. Praktiškai Tauta tapo KT įkaite, tad nenuostabu, kad tokiems „išsišokėliams“ kaip N.Sadūnaitė, konstituciniai straipsniai galioja tiek pat, kiek ir sovietmetį. Akivaizdu, kad po okupacijos Lietuvą užvaldė komunistinis sluoksnis, kurio branduolį sudaro korumpuotų teisėsaugininkų grupė, iš sovietmečio paveldėjusi nomenklatūros gyvenimo papročius. Šiam klanui priklausantys pareigūnai-valdininkai gali įvykdyti bet kokius antikonstitucinius veiksmus, bet teisėsauga jų nelies, o jeigu ir bandytų, tai su laiku bus nuslopinta. Klanokratija beveik visagalė, todėl kol nebus viešai demaskuota visa klaninė sistema, tol ir Lietuvos suklestėjimo nebus.

Akivaizdu, kad sovietmečio korumpuoti valdininkai bei teisėsaugos darbuotojai, uoliai tarnavę represinei okupantų sistemai statant komunizmą, dabartinėje Lietuvoje tapo uoliausiais „europiečiais“, tikrais Briuselio mandarinais. Lietuva pateko į naujo tipo kolaborantų spąstus, kuriuose dominuoja oportunistinio politinio sluoksnio moralė, todėl valstybėje negali klestėti nei politinis, nei socialinis gyvenimas. Dėl to kylanti gausi emigracija yra dėsninga išsigelbėjimo priemonė, o Gedimino kalno griūtis yra pranašingas Lietuvos valstybės griuvimo ženklas bei įspėjimas. Pagaliau žvelgiant į reikalo esmę, valstybės likimui nebeturi reikšmės nei Gedimino kalno ramstymas, nei patriotiškų paminklų statymas Lukiškių aikštėje, nei butaforiškas šimtmečio minėjimas…

Petras Plumpa (g. 1939 m. sausio 6 d. RatkūnuoseSuvainiškio apyl., Rokiškio apskr.) – Lietuvos disidentas, publicistas, religinis mąstytojas.

1992 m. rugpjūčio 11 d. paskirtas LR Saugumo tarnybos (VSD) generaliniu direktoriumi. Nuo 1993 m. sausio mėn. LR Vyriausybės patarėjas religijų klausimais. 2001 m. kovo 1 d. atsistatydino iš užimamų pareigų:


Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.


Nacionalinio Saugumo Agentas

2018-02-08

Lietuvos mokslo premijos laureatė Lietuvos teisme

Laima Bloznelytė-Plėšnienė (g. 1961 m. gegužės 11 d. Kaune) – Lietuvos gydytoja onkologė, chirurgė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.


1988 m. baigė Kauno medicinos institutą1997 m. habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
Nuo 1988 m. dirba Lietuvos onkologijos centre (LOC). 1993 m. jos iniciatyva LOC įkurta Lazerinės ir fotodinaminės terapijos laboratorija, nuo 1997 m. jos vadovė. Dar dirba 1995 m. įkurtoje savo Lazerių chirurgijos klinikoje Vilniuje. Nuo 1996 m. Vilniaus universiteto dėstytoja.

Mokslinio darbo svarbiausia sritis – fotodinaminis gydymas, lazerinė chirurgijaonkodermatologija, galvos ir kaklo navikų chirurgija1989 m. pirmoji Lietuvoje ir buvusioje TSRS klinikoje pritaikė fotodinaminę terapiją (FDT) ir sukūrė naujų jos metodikų: gamadinaminį gydymą, intraarterinę FDT, melanomos FDT, 1991 m. pritaikė selektyvią fototermolizę, naudodama metalo garų lazerius.[1]

2002 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986–2000 m.)“ (kartu su Algiu Petru PiskarskuRičardu RotomskiuGiedre Virgilija StreckyteBenediktu JuodkaVida KirvelieneLiudvika Laima GriciūteKonstantinu Povilu Valucku ir Janina Didžiapetriene)[2].

Išsiskirti gražiuoju su pinigais nenori ir dėl savo viešų fantazijų nuteista onkologė Laima Plėšnienė. Apie nesamas dėmes ant A.Ūso lyties organo ir L.Stankūnaitės bei Violetos Naruševičienės apsilankymą jos kabinete kliedėjusi L.Plėšnienė su Aldona Ūsiene ir L.Stankūnaite atsiskaitė tik prispaudus antstoliams ir pagrasinus, kad jos nekilnojamas turtas bus areštuotas ir parduotas iš varžytinių. 

 Su Stankūnais medikė teisiasi iki šiol. Dėl paskleisto melo apie jų 2009 metų spalio 5 dieną nužudytą dukrą Violetą, Stankūnai iš L.Plėšnienės prisiteisė po 1500 eurų, tačiau ji nenori mokėti ir šios sumos. 

L.Plėšnienė pernai gegužę apskundė jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas jos skundo vis dar neišnagrinėjo dėl itin didelio civilių bylų apeliacine tvarka skaičiaus.

Ką gi...
Linkėjimai!
Ir dar sykį.
Ir trečiakart.
Overtone
Window!