2013-03-24

Tėminyčia

Kontempliuokim - "Klasikos" radijo bangomis ragino Vatikano radijas.
contemplation (n.) 
c.1200, "religious musing," from Old French contemplation or directly from Latin contemplationem (nominative contemplatio) "act of looking at," from contemplat-, pp. stem of contemplari "to gaze attentively, observe," originally "to mark out a space for observation" (as an augur does). From com-, intensive prefix (see com-), + templum "area for the taking of auguries" (see temple (n.1)).

templum "area for the taking of auguries"

temple (n.1) 
"building for worship," Old English tempel, from Latin templum "piece of ground consecrated for the taking of auspices, building for worship," of uncertain signification. Commonly referred either to PIE root *tem- "to cut," on notion of "place reserved or cut out," or to PIE root *temp- "to stretch," on notion of cleared space in front of an altar. Figurative sense of "any place regarded as occupied by divine presence" was in Old English. Applied to Jewish synagogues from 1590s.
.
temple (n.2)
"side of the forehead," early 14c., from Old French temple "side of the forehead" (11c.), from Vulgar Latin *tempula (feminine singular), from Latin tempora, plural of tempus (genitive temporis) "side of the forehead," probably originally "the thin stretch of skin at the side of the forehead." Possibly associated with tempus span "timely space (for a mortal blow with a sword)," or from the notion of "stretched, thinnest part," which is the sense of cognate Old English ðunwange, literally "thin cheek."
Užvakar norėjo išmokinti mane tamplierių pasisveikinimu sveikintis; tai ir pažiūrėjau, iš kur vardas:
Templar (n.) 
late 13c., from Anglo-French templer, Old French templier (c.1200), from Medieval Latin templaris (mid-12c.), member of the medieval religious/military order known as Knights Templars (c.1118-1312), so called because they had headquarters in a building near Solomon's Temple in Jerusalem.
Tamplierių arba Šventovės riterių ordino (žodis Temple prancūzų kalboje reiškia šventovę arba šventyklą) istorija suvaidino esminį vaidmenį XVIII a. laisvųjų mūrininkų sistemose bei judėjimuose. Dar ir šiandien Švediškoje sistemoje, o taip pat Škotiškame rituale ir „Knights Templar“ mokymuose ryškus tamplierių riterių pėdsakas.
1119 m. Kryžiaus žygių į Šventąją žemę metu devyni prancūzų riteriai davė neturto ir priklausomybės įžadus Jeruzalės patriarchui, prisiimdami atsakomybę už keliaujančiųjų maldininkų saugumą. Karalius Balduinas II paskyrė jiems dalį savo rūmų Jeruzalėje, netoli Saliamono šventyklos. Riterius vienuolius imta vadinti „Jeruzalės šventovės neturtingaisiais Kristaus broliais“. 1128 m. popiežius Honorijus II patvirtino jų ordiną ir paskyrė didįjį magistrą. Riteriai vienuoliai vilkėjo baltais apsiaustais, papuoštais aštuonkampiais raudonais kryžiais (kankinystės simbolis) ir nešiojo baltą lininį diržą (tyros širdies simbolis).
 
Ordinas greit plėtėsi, į jį įstojo daug kilmingų bajorų. Krikščioniško pasaulio galingieji ordinui skyrė didžiules dovanas. XIII a. antroje pusėje tamplierių skaičius pasiekė 30 tūkst. riterių[reikalingas šaltinis], o jų turtai buvo vertinami 54 milijonais frankų. Ordinas tapo savarankiška valstybe su savo kariuomene, teismais, policija, finansais. Jis susidėjo iš provincijų, kurioms vadovavo komtūrai. Ordino broliai skirstėsi į riterius, kaplanus ir tarnaujančiuosius brolius. Tamplieriais galėjo tapti tik nevedę vyrai, kilę iš kilmingų šeimų ir nepriklausantys kitiems ordinams. Tamplierių ordino įtaka ir turtai kėlė pavydą ir nepasitikėjimą kitų ordinų ir net karalių tarpe. Ordino riteriai sėkmingai vertėsi ūkine, bankine bei prekybine veikla, jiems priklausė didžiulės latifundijos. Jie turėjo savo bankus Londone ir Paryžiuje.

Tai bent.

Tai iš kur tas temple?

Τέμπλο.

Temple.

Templar.

Tempia.
.
From a Vulgar Latin root *templa < tempula, from Latin tempora, plural of tempus.
.
Tempora.
temperature (n.) 
1530s, "fact of being tempered," also "character or nature of a substance," from Latin temperatura "a tempering, moderation," from temperatus, pp. of temperare "to moderate" (see temper (v.)). Sense of "degree of heat or cold" first recorded 1670 (Boyle), from Latin temperatura, used in this sense by Galileo. Meaning "fever, high temperature" is attested from 1898.
×temperavóti, -ója, -ójo (l. temperować) tr. J valdyti, tramdyti.
.
Kas tokie mėgo kitamanius šitaip temperavoti?

O tempora, o mores!

from Latin templum "piece of ground consecrated for the taking of auspices, building for worship"

A temple (from the Latin word templum) is a structure reserved for religious or spiritual activities, such as prayer and sacrifice, or analogous rites.

The Romans usually referred to a holy place of a pagan religion as fanum; in some cases this referred to a sacred grove, in others to a temple. Medieval Latin writers also used the word templum. In some cases it is hard to determine whether it was a building or an outdoor shrine.

templum (genitive templī); n, second declension
  1. a temple, shrine, sacred place
  2. an open area, especially for augury
Augur Temple - štai kur atsidūrė:)

Su lituus...

×tėmė́dinti, -ina, -ino cur. tėmėti.
×įsitėmė́dinti cur. įsitėmėti: Įsitėmė́dink, aš apsakysiu Vl.
×tėmė́ti, -ė́ja, -ė́jo, tė́mėti, -ėja, -ėjo KŽ; LVIV171 žr. tėmyti 1: Daba tėmė́k – ji išeis par kairę pusę (ps.) Btg. | refl. LVIV171, KŽ.
×įsitėmė́ti JJ, Mc žr. įtėmyti 2 (refl.).
×patėmė́ti Lnkv žr. patėmyti 1: Aš tikrai nieko nepatėmė́jau Jnšk.

×tė̃minti (-yti Brt), -ina, -ino; N žr. tėmyti 1: Piršlys vis jau šalia jojo sėdi ir jį tė̃mina Všt.
×įsitė̃minti Nm žr. įtėmyti 2 (refl.): Jie gal geriau bus įsitė̃minę Slv. Dainas gerai įsitė̃mydavau Kdl.
×patė̃minti Mrj žr. patėmyti 1: Aš jį mieste ir patė̃minau Ldvn.
×pritė̃minti žr. patėminti: Aš pritė̃minau Julių, kap jis tę uogav[o] Nmn.
×užtė̃minti; SE31 žr. užtėmyti 1: Paejėjęs kelias varsnas, užtėmina mažą trobelę LTR(Smn).
×tė̃myti, -ija (-yja J, Jrk), -ijo (brus. цямiць) NdŽ, tė́myti NdŽ
1. tr. MŽ N, J, Š, Rtr, FrnW, Krp, Plt, Skr, Slm atidžiai žiūrėti, sekti (ppr. akimis), stebėti: Tė̃mijo tė̃mijo ir pamatė Ktk. Jau kai pradėjo klepsėt padkava, tai tė̃mijau visą kelią, kad neatmestų Krd. Nelabai tė̃mijau, gal ir anas te buvo Aln. Dabar vyrai sustojo ir tėmijo, kas ten per prajovas turės nusiduoti BsV240. Girdėte girdėjau, ale netė̃myjau JV692. Akis ir ausis pastatęs klausė ir tėmijo, ką kunigas sakė Tat. Tė̃mytinas KŽ. ^ Tėmyk, iš kurios pusės vėjas pučia PPr235(Trg).
tė̃mytinai adv. KŽ.
2. refl. tr. R221, M295, K, M, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, Všv, Vl, Grš dėtis į galvą, dėmėtis, įsiminti: Tė̃mykitės dainas, kad išmoktumėt J. Kad žmogus čia viską tė̃mytumeis, tai atsimintum Skdv. Vedys par mėglavimos mergai tė̃myjas, kokio jijė būdo, kokios išmanės, kokios nešenės, kokių darbų JR6. Nesitėmija nieko N. O iš tos sekančius žodžius tėmykimės Ns1846,1. Tėmytisi Q294.
×įtė̃myti
1. tr. Q480, NdŽ, KŽ pastebėti: Labai reikia žiūrėt, kad įtė̃myčia Slv. Aukso žvaigzdeles mat buvo įtė̃myjus juodu tuočės vystydama Jrk86.
2. refl. tr. MŽ361, S.Dauk, Š, NdŽ, KŽ, Erž, Kl, Varn, Ll, Sk, Skrb, Krs, Ktk įsidėmėti, įsidėti į galvą, įsiminti: Aš gerai įsitė̃myjau, ką tu man sakei K. Dvaro tarnu būdamas, dvariškius būdus įsitė̃mijau, t. y. įsidėmėjau J. Tą daiktą įsitėmykis N. Įsitėmytini žodžiai N. Įsitė̃mykis savo kalbėtus žodžius Plik. Aš kelio gerai neinstė̃mijau, tai ir paklydau Slk. Kad įsitė̃myčiau tikrai, tyčioms pažiūrėjau K.Donel. Įsitė̃mytinas KŽ.
įsitė̃mytinai adv. KŽ.
×ištė̃myti žr. patėmyti 1: Nežinau nieko, par daug neištė̃mijau Skdv.
×nutė̃myti tr.
1. LL234, Alk, Vl, Gž pastebėti: Nenutė̃mijau, kad jis neša vogtus linus J. Nutė̃myjo pulką plėšikų prie kalvos prieinant Jrk76. To keleivio nieks nė nenutėmijo BsPIII12(Nm).
2. nužiūrėti, parinkti, numatyti: Varšaviečiai į redaktorius nutėmijo Šerną V.Kudir. | refl. tr.: Jau seniai jis buvo mergiščią nusitė̃mijęs Gž.
×patė̃myti tr.
1. Q480, N, NdŽ, KŽ, Trk, Tv, Klk, Kin, Pun, Skrb, Vad, Slm, Aln, Žž pastebėti: Patė̃mijau ją šieną vagiant, t. y. nusergėjau J. A nepatė̃mijai, kur banda? Krž. Nor neregiančiom anas darė, ale aš vis tiek patė̃mijau Prng. O vienok medis buvo patėmytinas V.Kudir. ^ Kito aky krislą patė̃mija, o savo pagalio nemato Vžns.
patė̃mytinai adv.: Kada saulė pradėjo iš pietų eiti, Širmis patėmytinai pradėjo apilsti V.Piet.
2. atkreipti dėmesį, pažiūrėti: Kai eini pro šalį, ir mano gyvulių patė̃myk, kad nebūt nutrūkę Šmn. Kad čia būsita, patė̃mykita, kad malkos neiškristų Skr.
3. nustatyti, ištirti: Nuo ko Šidlavos vardas paeina, sunku patėmyti A1884,407.
4. pasakyti, paminėti.
×užtė̃myti tr.
1. Sch208, NdŽ, KŽ, Sug, Tj, Bsg, Žlp pastebėti: Ponas užtė̃mijo, kad mes geras pievas turime ir todėl atėmė nuo mūsų J. Da sykį užtė̃mysiu, kad kreti griūšias, jau vis tiek gausi! Gs. Užtėmijo ūkininkas, jog nuo tos obelės kas naktis dingsta po vieną obuolį BsPII135-136(Ar).
2. prikišti: Užtė̃myti kam ką KŽ.

×tė̃mytojas, -a smob. (1) KŽ; L131,246 kas tėmija, stebi, seka: Dirba jau tė̃mytoju [fabrike], kad stiklo briauna nebūt storesnė Slm.

×tėmingas, -a adj. L99 pastabus.

×tėminýčia sf; (1) KŽ; Rtr stebykla, observatorija.

Romėnų augūrai pranašaudavo ateitį, stebėdami tam tikrą iš anksto apibrėžtą dangaus sritį, lot. Templum („stebėjimo erdvę“) paukščių skrydį ir aiškindavo, bandė nuspėti. Analogiškai ant žemės buvo išskiriamas tam tikra šventa vieta, žemės plotas, kuris buvo pašvęstas tik dievybei (tas plotas taip pat buvo vadinamas templum). 

Susirinko senoviniai kontempliuotojai tėminyčioj ir tėmyjo, sykiu....

Kad jau Verbų sekmadieniskaip be verbų
.

P.S. Tėminyčia:)

temnyčià (цямнiцa). temnýčia. kalėjimas, tamsioji: Simsonas turėjo malti temnyčioj. Kalėjimas (temnyčià) po žeme. Gelbėk iš temnyčios teisus. Idant tavęs kerštinykas nepaduotų sūdžiai, o sūdžia tarnui ir būtumbei įmestas temnyčiona. Teip ėjo Jeremijošius duobėna ir temnyčion. Povilas temnýčiose rašė gromatas bažnyčiump, stiprindamas jas tikėjime. celė. .

Tėminyčia išvirto į temnyčią...

Negi suvis pradingo?

Veidrodėli veidrodėli - parodyk!

Komentarų nėra: