2011-10-13

Mūsų lūkesčiai

Verslo lūkesčiai.

Namų ūkių lūkesčiai.

Ekonomistai tokiais žodžiais šnekėti ne per seniausiai pradėjo.

Maždaug prieš ketvertą metų kavinėj sutiktas pažįstamas vieno universiteto ekonomikos dėstytojas, paklaustas apie pinigus, ėmė pasakoti, kad jie "padengti prekėmis", kad centrinis bankas, esą, pamatuojąs, kiek paaugo ekonomika, ir "išleidžiąs apyvarton" tiek pinigų, kiek reikia. Kadangi turėjau kitokią nuomonę apie pinigus ir jau buvau "trinkteltas", pasiūliau jam paskaityti, ką prirašiau.

Gal po mėnesio vėl jį sutikau, toj pačioj kavinėj Vilniaus centre, vėl per pietų pertrauką.

- Teroristas tu, - taip pakomentavo mano rašinius.

Terorizmas.

Kam prireikė ekonomistams visokių plačiosios publikos lūkesčių?

Barakas Obama - mulkintojas.

Ne bankininkai, o politikai kalti dėl ekonomikos bėdų.

Šitaip kalba šių metų Švedijos centrinio banko premijos laureatai.

Kas, kad tie politikai nevaldo ir nekontroliuoja pinigų gamintojų, kas, kad tiems politikams papult valdžion be tų gamintojų produkcijos - be pinigų - nepavyksta.

Gudročiai dabar sako: kalti kvaili politikai.


Kaip manot, kodėl taip atvirai jie prašneko?

Ar ne todėl, kad atsakymas neišeina?

Piramidė juk tokia:

moneymasteriai > politikai > mes.

Jei jau politikai kaltesni už bankininkus, ar tik mes nebūsim kaltesni už politikus?

Ekonomikos profesorius neatmeta tokios prielaidos.

Mes Lietuvoje iki pasiutimo diskutuojame, ar Andriaus Kubiliaus vyriausybės priimti sprendimai lėmė dabartinę ekonominę situaciją, ar ekonominiai nuosmukiai ir žmonių lūkesčiai, kad situacija tik blogės, sukėlė tokius ūkinės politikos pokyčius.

Tai, kas vyko po vadinamosios naktinės mokesčių reformos, nebūtinai vyko dėl mokesčių reformos.


Lietuvos atveju, reformos nebuvo daromos šiaip sau, bet dėl artėjančių blogų laikų baimės.

Na va.

Blogi mūsų lūkesčiai kalti...

Ir iš tikrųjų - o kodėl jie ne geri?


Kryžiuočiai kadaise kažin ar tyrė mūsų lūkesčius.

Bankai dabar gi jau tiria juos, stengiasi, tai pamažina palūkanas, tai padidina, tai prisuka paskolų kranus, tai atsuka, rūpintojėliai.

O mes - blogesnių laikų bijom!

Ko čia bijoti - gal kad visi raudoni būsim?

Sunkus tas ekonomistų gyvenimas...

Fantazuoti reikia, išradinėti.

Apribotos (?) rizikos fondus, antrines paskolas kadais išrado.

O kas iš to išėjo?

Štai, neseniai ekonominę bazuką išrado.

O naudos iš jos?

Taikė į Graikiją, o ... „Dexia“ balanso dydis siekia 500 mlrd. eurų (1,7 trilijono litų) – daugiau nei turi visi Graikijos bankai kartu paėmus.

Štai dar viena ekonominė idėja.

Jei manot, kad ne ekonominė, klystat.

Mes Lietuvoje jau šiek tiek nuveikėm, šalindami vyruspostų, susijusių su valstybės finansais bei bendru saugumu, taigi – vilčių yra.

Tegul moterys pavyrauja.


Ekonomikos mokslas...

Tarkime, dabar girdime priekaištų, kodėl ekonomistai nenumatė krizės. Jei visi ar dauguma būtų sutartinai prognozavę, numatę, kada ji bus, tai krizė nebūtų įvykusi.

Keisti priekaištai.

Jei ekonomistai būtų prognozavę, žmonės savo ruožtu būtų ėmęsi veiksmų, ir krizė neištiktų, ekonomistai būtų apkaltinti, kodėl be reikalo kėlė nerimą.

Aišku?

Todėl geriau nedaryti nieko.

Juk dabar nuo plačiosios publikos lūkesčių viskas priklauso, jei dar nepamiršot.

Nagi...

Yra tokia sąvoka kaip save išpildanti pranašystė.

Kartais, paskelbęs apie kokį reiškinį, gali tiesiog jį išprovokuoti.

Komentarų nėra: