2011-07-14

Įmonė

Įstaigą steigia.

Kas turi įtaigos - teigia.

Įvartį vartuosna muša.

Kas turi įdirbį - dirba.

O kas įmonę - mon...

1 mõnytojas, -a smob. (1) keršytojas: Dėl to aš, būdamas pilietis ir doras žmogus, privalau stoti monytoju rš.
1 atmõnytojas, -a smob. (1); P keršytojas.

Kam?

Už ką?

2 ×mõnyti, -ija, -ijo (l. manić) tr.
1. SD177, Čk apgaudinėti: Ir neturi gėdos tu čia mažą vaiką monyti! Tj. Ans tik mõnija žmonis, teisybės pri ano nė[ra] Šll.
2. I, Šn vilioti: Jis mõnijo, kol išmõnijo vis nuo manęs J. Gana tau, mergele, berneliai monyti LMD(Ml). Jį jau mõnija išeiti nuo tėvų Ds.
3. MŽ, K burti, kerėti; užkalbėti (ligą): Mõnija drugį, tai pameta krėsti (žmogus nustoja sirgęs drugiu) Ds. Ir kitos moteriškės monija, bet vis tai niekai Pt.
4. refl. išdykauti, juokus krėsti; vaipytis, kraipytis: Nesimonyk, eik namo, jau laikas gulti! Pbs. Ko čia mõnijies, geriau eitum gyvulių apsiliuobti! Skr. Užteks mõnytis, eik imtis darbo Krž.
5. refl. rodytis kuo: Ans mõnijas vokietukas, velnis, t. y. rodos J.
akìs mõnyti
1. meluoti, norint apgauti; apgaudinėti: Nemonyk mums akių, juk mes ne maži vaikai Lž. Jie mums tik akìs mõnija, norėdami tę privilioti Mrj.
2. fokusus rodyti: Juokdariai turguj akis žmonėm monija Vrb.
2 ×apmõnyti tr.
1. apgauti, apsukti, suklaidinti, suvedžioti: Jis apmõnijo mane viliodamas, kol išgavo J. Jį gali lengvai apmõnyt Dglš. Jį apmõnijo čigonas – už gerą arklį davė blogą Ant. Ko ko, bet jau jo netikėk, jau jis ne vieną tokį apmõnijo Skr. Apmoniju ką SD141. ^ Dūsauja, kaip gerų žmonių apmonytas KrvP(Msn).
2. R užburti, užkerėti: O paikieji galatai, kas gi jus apmonijo, idant tiesai nebūtumbit paklusni? BtPvG3,1.
akìs apmõnyti apgauti: Man kamėdijantai buvo akìs apmõniję K. Tu tik pažiūrėk, jis tau akìs apmõnijo: davė ne pinigą, bet paprastą popierių Zp. Apmõnijo akìs vaikiuo, i gana Šll.
2 ×atmõnyti tr.
1. atvilioti: Atmõnijo in sau gyvent Dglš. Su bandele jo dabar neatmonytum Skdt. Ale tep kap atmõnijo jį kas nuo mūs – nė akių neparodo, o pirmiau atsikrėst negalėdavai Kt.
2. N atburti, atkerėti: Ką atmonyti, atžynauti. Ką nuo apžynavimo attaisyti KI382.
2 ×įmõnyti
1. žr. 2 apmonyti 1: Jis taip mus įmõnijo, sakė, mašina paims, i nepaėmė Rd.
2. tr. įkalbėti, suvilioti: Inmõnijo mane važiuot Dglš.
2 ×išmõnyti tr. išvilioti, išgauti: Monijo, monijo, kole išmõnijo Dglš. Ana panorėjo išmonyt iš varnos sūrio LMD(Všn). Jis mõnijo, kol išmõnijo vis nuo manęs J. | prk.: Pavasarį greit ir rugius išmõnija (sužaliuoja želmenys) Trgn.
2 ×numõnyti tr. nuvilioti: Pirma vaikščiojo bernas in vieną mergą, ė paskui kita numõnijo Dglš. Numõnyk tą šunį, kad neįkąstų Slk.
2 ×pamõnyti tr.
1. pavilioti: Reikia senis Adomas pamõnyt, tai ateis in mus gyvent Dglš.
2. apkerėti, užburti: Kepurės nepamesk – da radęs kas pamonys Trgn. Ko tu vaikštai kaip pamonytas! Trgn.
primõnyti tr. privilioti, prikalbinti: Primõnysiu aš tą paukštytę Slk. | refl. tr:. Turi diedą tokį prismõnijus Gdr. Stirną prismõnijo in rankas Dglš.
2 ×sumõnyti tr.
1. suvedžioti, apgauti: Mergą sumõnijo i suėdė Krš.
2. sukelti norą, pamasinti: Dar̃ (dabar) nueisi tu gult ir mane sumõnysi Pls.
2 ×užmõnyti tr. užburti, užkerėti: Ką tu čia, vaikeli, imsi tą diržą, galbūt da koks užmonytas BsPIII263.
akìs užmõnyti apgauti: Mat tokiu būdu žmonėms akis užmonyt norėjo tas vilkas avikailyje! LzP.

2 ×mõnytojas (-is K), -a smob. (1)
1. I, Alv apgavikas, sukčius, suvedžiotojas, viliotojas: Dar randasi tokių, kurie iš kvailumo nusitiki tiems monytojams prš.
2. K burtininkas, kerėtojas.
2 ×apmõnytojas (-is), -a smob. (1) burtininkas, kerėtojas: Dvasių apmõnytojis KI505.

Į-monė.

O ką daryt, jei tokie monai?

2 komentarai:

tadas rašė...

į-monė
nuo-monė
pra-monė, prie-monė
iš-monė
są-monė
au-monė, au-monios, au-menys

į-(si)-manau
nu-(si)-manau
pra-(si)-manau
iš-(si)-manau
su-(si)-manau
???-(si)-manau

tokia bendra schema, o tiesioginė prasminė atitiktis veiksmažodžiuose gal būtų:

į-(si)-manau
(nu)-(si)-manau
pra-(si)-manau
iš-si-manau
su-si-manau
???-(si)-manau

manau

o monai čia kažkur kitur, bet šalia

p.s.
neatmestinas ir dar vienas žodis, jau išvestinis iš šios sekos nario:

ne-są-monė

veiksmažodiniai variantai galimi visi (ir dar pora priedo):

(ne)-į-(si)-manau
(ne)-nu-(si)-manau
(ne)-pra-(si)-manau
(ne)-iš-(si)-manau
(ne)-su-(si)-manau
(ne)-???-(si)-manau

(ne)-pa-manau, (ne)-per-manau

Eugenijus Paliokas rašė...

kūkaliui - gražiai, dėkui.

Lietuvių kalbos žodynas, man regis, atskiria, kur monai, kur sumanumas, o kur dar kitkas:

į́monė sf. (1)
1. VĮ, NdŽ pramonės ar prekybos vienetas; dirbtuvė, gamykla; įstaiga: Darbininkas didžiuojasi tuo, kad jo gamykla – tai socialistinė įmonė, priklausanti ne kapitalistui, bet visuomenei (sov.) sp. Šimtai respublikos įmonių kovoja dėl penkmečio įvykdymo per ketverius metus (sov.) sp. | Prof. Lamanskis ir kiti padėdavo jiems (lietuviams) mokslo įmonėse rš.
2. įmanymas, sumanumas: Proto rasti neprarado, bet jų protas susilpnėjo ir aptemo, į́monė ir išmonė sumažėjo Š.
3. Vd priemonė: Šarvuojas [jis] įmonėmis atsilaikyti visoms pagundoms Vaižg.
4. apeiga, ceremonija: Jogėla liepė jo (Kęstučio) kūną į Vilnių atleisti ir čia pagal seną būdą prie iškilmingų įmonių sudeginti rš.

Pinigai, vienok - monai, taigi, su tais pinigais įmonę žaidžiant sumanumo ir išmanymo reikia, tikrai, tik kam vien jų pakanka, kam pavyksta monų atsikratyti?

Patarlės:

Ponai - velnio monai.

Mainas – monas, kas apgauna, tas jau ponas.

Galėjo būti sumanus, bet neapgaut.

Tada nebūtų ponas.

Tada neturėtų nei įmonės, nei pinigų.

Pinigai juk - monai.

Įmonininkas yra pasmerktas apgaudinėti, nes jį apgaudinėja pinigų proceso valdytojai, be perstojo, o jis pralošti savo žaidimą "Įmonė" juk nenori.

Todėl įmonė - monų įkaitė.

Pakol pinigai - monai.