2010-10-12

Vežėčios

akėčių nebus vežėčių.


car
c.1300, "wheeled vehicle," from O.N.Fr. carre, from L. carrum, carrus (pl. carra), originally "two-wheeled Celtic war chariot," from Gaulish karros (cf. Welsh carr "cart, wagon," Breton karr "chariot"), from PIE *krsos, from base *kers- "to run." Extension to "automobile" is 1896. Car bomb first 1972, in reference to Northern Ireland.


carry
early 14c., from Anglo-Fr. carier "to transport in a vehicle" or O.N.Fr. carrier (Fr. charrier), from Gallo-Romance *carrizare, from L.L. carricare, from L. carrum (see car).

1 ×keravóti, -ója, -ójo (l. kierować) tr., kėravóti, kė́ravoti, kė̃ravoti, -oja, -ojo
1. valdyti, laikyti: Keravok gerai, kad neįverstum į ravą Rm. Kaip kėravósi, teip važiuosi Vžns. Pilnas kelias žmonių – dviratį gerai keravók Klov. Gerai keravok valtį Ilg. Mes stumsim vežimą, o tu kė́ravok Alvt.
2. saugoti, prižiūrėti: Keravók, ka vėjas kepurės nenupūstų į pelkę Slnt. Tu, tvorele, tu, žalioji, kožną girtą kė́ravoji! Ldvn. Tą dukterį ans keravoja kaip akį kaktoj LTR. Keravok keravok, gal vagį sugausu Akm. Karvė tvinksta, šiąnakt gal turės, reikia keravóti Kln. Tėvelis pirties pečių keravó[ja] Plt. Kėravók savo pačią šimtą kartų labiau kaip močią Alz. Kė̃ravok akis – prikiši (pagadinsi) Pmp. ^ Jei tu drabužio nekeravóji, ir tavęs drabužis nekeravós KlvrŽ. Kas nekeravó[ja] papenčio, nustó[ja] ir kepalo Plt. Keravok kai šašą, kad neužgautum Sln. Trupučius keravók kraustydamos J. | refl.: Plėšikas keravojas nu policijos Mžk. Keravójaus, o vis tiek gavau su kūliu į kaktą Slnt. Keravókis, kad arklys neantliptų Plt. Reik pačiam keravotis, kad neįkąstų Sk. Keravokiatės vilkų Yl. ^ Kėravókis jaunysto[je], kad nenuslystumei J.
1 ×iškeravóti tr.
1. pajėgti suvaldyti: Tu dar jaunas, kad iškeravótum arklį Ktk.
2. išsaugoti: Kas gi kitas jį gali iškeravót, kad pats nestvarkys? Užp. Iškeravók vaiką, kad gerai eitų Ds.
1 ×nukeravóti
1. tr. nuvaldyti, nutaisyti kaip reikiant: Vaikas da nenukeravója žagrės Ds. Gerai nukeravok, kad galėtum įvažiuoti į daržinę Vdk.
2. intr. nueiti: Ans į Salantus nukeravó[ja], daugiau nebgalia Krtn.
1 ×pakeravóti tr. pasaugoti: Pakeravok, kad vaikas iš lopišio neiškristų Vvr. Pakeravók, kad karvė į kopūstus neįeitų Šts. Pakeravók drabužius eidamas Krp. Pakeravók, ka putra neišbėgtum Slnt. | refl.: Pasikeravok, kad šuo neįkąstų Ms. Važiuodamas par gelžkelį pasikeravok traukinio Rnv. Kad būčio nepasikeravojęs, būtumi man ant galvos antmetęs Slnt.
1 ×prikeravóti tr. prisaugoti, pasaugoti: Prikeravók, ka kiaulės į daržą nesulįstum Slnt. ^ Jei pats savęs nesaugos, kitas nė to tiek neprikeravós Slnt.
1 ×sukeravóti tr. sutvarkyti: Tik aš jį sukėravojau Vv.


karietà (l. kareta) sf. (2) J.Jabl, OZ25, Ds, Grl, karíeta (1); M, D107 gražus su lingėmis vežimas, ppr. dengtas: Neigi kožnam valia ... su poniška marga karíeta važiuoti K.Donel. Niekur nematyta, auksu nulieta, slibinais kinkyta rieda karieta S.Nėr. Karíeta toliaus važiavo Sch181. Sėdov ... į karietą PP15. Didelė vieta pono karietà prieš mano keselį Kp. Karvė kaip karieta (didelė, stambi) Šts. Važinėja karietoj kaip caras Rs. Jau žirgelį veda, į karietą kinko JV127. Jau laikas metas mūsų seselei į karietėlę sėsti TDrIV103(Sn). Kad ji sėdos į karietą, karieta lingavo, kad ji lipo iš karietos, auksu ji žerėjo KlpD2. Kinkyk žirgus į karietą, vežki vaikius į parėdką KlpD86. Atvažiavo motinėlė šešiais žirgais karietė̃lėj Dkš. Meška kariẽtoj nevažiavo nė nevažiuos Dkš. Kaip bematant privažiavo daugybė karietų SI172. Kinkykit žirgus į karietėlę, jau man nubodo pas motinėlę, jau aš važiuosiu pas anytėlę Dkš. Pataisysiu žalią karietėlę, pakinkysiu dvitekį žirgelį KlvD318. Auksiname šarve, arba karietoje brangioje DP3.
◊ vélnias pavažiãvo kariẽtą teko mirti: Greit velnias karietą pavažiuos LTR(Grk).


×kõros (l. kary) sf. pl. (4)
1. didelis vežimas su aukštomis gardimis šienui, javams vežti: Reikia koràs sutaisyt, ryt gal šieną vešma Ut. Dabar korõm ir rugius veža Ds. Atsivesk arklį ir kinkyk korõs Užp. Tavo labai aukštos koros Rk. Išimk pavartę, reikia koros iš klaimo traukti Pnd.
2. šieno, javų kiekis, telpantis tame vežime: Šienas sausas kaip cukrus, bus dvejos kõros Ktk. Paskolink koras šiaudų Ob. Trejetą korų̃ šieno parvežiau iš galalaukio Dbk. Dar vakare partempėm vienas koras Sb. Trejas koras intraukėm, kitą (šieną) ažlijo Ktk. Iš to upelio gal ir susidarys korẽlės (nepilnos koros) šieno Ds.


×karùtis (plg. 1 karai) sm. (2) Nm; R303, N
1. rankinis vežimėlis vienu ratu, vienratis: Karùtis – ne vežimas, juo daug nenuveši Krsn. Karùtis labai patogus sunkiem daiktam vežioti Bgt. Vyrai su karučiais vežiojo akmenis rš. Pasiėmęs karùtį, atvežk dar vieną centnerį rugių Šn. Karučiuose medžiagos vežamos po perdenginį arba klotinį karučių takais rš. Nupirksu karutį ir vešu aš tave BsPIII144.
2. rogutės, ant kurių dedamas rąsto laibgalys, vežant iš miško, kalaitės: Šiandien apsikausčiau karùtį, rytoj į mišką važiuosiu Mrj.

Komentarų nėra: