2010-02-01

Vasaris

Vasario vardas nuo vaikystės man "rėžia" ausį.

Kodėl toks vardas žiemos vidury?

Etnologo Liberto Klimkos teigimu, Europos pakraščiuose gyvenusios slavų ir baltų tautos išlaikė senuosius fenologinius kalendorinius įvardijimus. Kitaip tariant, jais apibūdinti sezoniniai pokyčiai gamtoje, žemės ūkio darbų eiliškumas, nurodyta, kuo tas laikas išsiskiria.

Prūsai vadinę jį wassariniu.

Bet wassara jiems reiškė pavasarį.

Paslinko prūsų wassara trim mėnesiais ir pavirto mūsų vasara.

Ar gal niekur neslinko toji wassara, bet mūsiškoji nusislinko, tai wassarai beliko pavasariu persivadinti?

Oi, vasaris, tas „apgavikas, vasaros vardu žieduotu prisidengęs“, anot Vinco Mykolaičio-Putino.

Vasaris tokį pavadinimą gavo, nes anksčiau buvo šiltasis žiemos mėnuo, žiemos speigų išvarginti žmonės, saulei kopiant vis aukščiau, imdavo svajoti apie vasarą, planuoti būsimus darbus.

Vienas toks svajoklis, tas vasaris, tarpu kitų mėnesių.

O gal ne vienas, gal daugiau tų vasarių yra?

vasãriai sm. pl. (2) Š, K.Būg(Ds, Sl), DŽ, KŽ, vasariaĩ (3b) Strn
1. Rtr, Š, NdŽ, Jž, Antz, Trgn, Rš pietūs (pasaulio šalis): Vasariais (pietumis) yra vadinama ta šalis, kur saulė esti vidurdienį J.Jabl. Kai vėjas iš vasãrių, tai šiltas Aps. Debesys kelias iš vasãrių Sug. Debesiai išdraskyti ir bėga vasãriuos Ob. Kelias dar slyvas an vasariùs ažauklėjau Alks. Visi [namo] langai žiemiuos, nė vieno vasãriuos Ktk. Par mum žiemiuos, vakariuos i vasãriuos kalnai Avl. Kitó [kariuomenės] šaka iš vasãrių ejo Ob. Sutiko jį tas pats senelis ir liepė ažtriūbuot an vasarius BsPII221. Ji pati (Vakarė Azija) guli labiau į vasarius Vr. Iešmantai gyveno giliame slėnyje, išsitiesusiame kuone stačiai iš žiemių į vasarius Vaižg. ║ toje pusėje esantis kraštas, žemės: Vasãrių Lietuva NdŽ. Jie (paukščiai), atskridę iš vasãrių, čia atranda žiemą JT460. Piemenys, pamatę skrendantį į vasarių kraštą gervių pulkelį, nutraukę nuo savo galvų kepures, suka jas ant rankų Vrp1889,115.

Tai svajotojai tie lietuviai!

O va, lenkai, gudais dabar vadinami baltarusiai ir ukrainiečiai – ne svajotojai…

Vasaris – Luty, Люты, Лютий.

Rūstus jiems vasaris.

Gal jiems vasaris “anksčiau nebuvo šiltasis žiemos mėnuo”?

Ar tik kalbos jų jaunesnės už lietuvių?

vasãris sm. (2) Rtr, Š, NdŽ, Kp, vasàris (2) LD106(Krš)
1. KlG61, RtŽ, LsB304, M, LL80, L, ŠT60, KŽ antrasis metų mėnuo: Vasãris vasnoja, t. y. džiovina su vėju, kovelis dargėlis, t. y. sninga su vėju J. Vasàrė[je] jau juntas, ka dienos ilgė[ja] DūnŽ. Vasàrio mėnesė[je] visumet piškina, ka toros trata DūnŽ. Kad neseka [vasara žiemos], oi, ir lietus, o šiteip šalta buvo sausio mėnesį, vasãrio mėnesį Č. Vasãry vis pasimalkaudavom, o dabar nėt nosies iškišt niekur negaliama Krs. Jų karvė anksti turės – vasãrio Mžš. Jei vasario mėnuo nešaltas, tai bus Atvelykis dar baltas prš. Užteko duonos tik lig vasario LKXVIII142(RdN). Plačiose Pelesos pelkėse tetervinus burbuliuojant girdėjau jau vasario mėnesį T.Ivan.
2. Q284, SC25, CI1003, R, MŽ, MŽ286, N, [K], LsB304 pirmasis metų mėnuo, sausis, pusčius: Pusčius, arba vasaris, tur 31 dieną prš.
3. K.Būg, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, Antz, Vžns, Sdk, Ds pietų vėjas, pietys: Pučia vasãris – bus atolaidis Krs. Papūs vasãris – ir pradės tirpt sniegas Kp. Šiandiej šiulta, matai, pučia vasãris Dgl. Kai tik pučia vasãris, tai mūsų gryčia kaip laukas Lel. Vasãris atsigręžė – kad tik lyt nepradėt Pnd.

2 vasãris, -ė adj. (2) Š, FrnW, KŽ; SD171, RtŽ
1. Antš, Adm, On, Ob, Rz žr. 2 vasarinis 2: Prie gryčiai vienam galuj žieminių, kitam vasãrių [gėlių] prisodinam Svn. Vasãriai astrai Sdb. Daugiau žieminės, vasãrių seniau nelabai sodino gėlių Svn. Kad papuls nupirkt vasãrių kopūstų – ir bus negeri [užraugus] Šmn. Vasãrės [kopūstų] gūželės tai jau suka, da tik lapeliai pradėti sukt Slm. Pasodinsme ridikų vasãrių: kur balti, minkšti esti Žl. Keturios dūlios, o pas Albiną buvo dvi dūlios vasãrių Č. Vasãrės trys alyvinių [obuolių] Sdb. Vasãriai obaliai suskilo ant obelės i supuvo Mžš. Grūšnių būdavo, obuolių visokių rūšių: žieminių, vasãrių – visokių būdavo Plvn. Tai kad mūsų visi žieminiai obuoliai, nei vieno vasãrio Pnm. Te dvi vasãrės obelės yra Krs.
2. Pmp, Pin, Pnd, Kp, Prng, Tvr žr. 2 vasarinis 3: Rugiai yr žiemiai i vasãriai Vdš. Mūsų žemė̃s vasãriai kviečiai geriau auga Skp. Sėdavom kviečių žieminių ir vasãrių, ir žirnių, ir vikų Skp. Šiamet ir mes vasãrių kviečių daug prikūlėm Vžns. Vasãriai [javai] ne teip usnių priauga Svn. Dobilus sėja ant žiemkenčių ir vasarių javų rš.
3. Všk, Ob, Jdp, Žl žr. 2 vasarinis 6: Vasarą – vasãrės drapanos Antš. Pakabinta žiemiški ir vasãriai rūbai Kkl. Vasãrį paltą tai gražų turi Kp. Siuva [siuvėjai namie] dideles drapanas, siuva vasarès – visokias Slm. Jau padėk vasarès sukneles Pnd. Užsivilkau paltelį vasãrį ir išejau Pl. Turėjau vasarès čeverykas And. ^ Kepurė vasãrė visą svietą suvarė J. ║ Vasãris yra šiberis – ir kambarys neįšyla par daug Rm.
4. žr. 1 vasariškas 1: Pirmoji vasaresnė diena Šts.
5. žr. 2 vasarinis 7: Vanduo vasãris drungnus J. Vasãris [v]anduo negardu gert Ob.
6. m. Kos58, RtŽ, K.Būg(Ds, Sl), A.Sal, DŽ, NdŽ, JnšM, Strn, Ppl, Alks pietinis (apie vėją): Vėjas vasaris SD1192. Vėjis vasãris pūtė J. Šiandiej vėjas vasãris, – pučia stačiai priemenėn Ktk. Pasisukė vasãris vėjas – tuoj prasidės atolaidis Krs. Trąšas vežt vasariu vėju – bus dėl javų geriau LTR(Dkšt). Žirnius sėjo vasariu vėju – tada jie geriau suverda Rš. Vasariui vėjui papūtus, laukas kvėptelėjo paskutine dienos šiluma A.Rūt.
7. žr. 2 vasarinis 9: Atsivežkit, Vaciuk, vasãrių šiaudų Pc.

Traukia tas vasaris vasaron, nors tu ką!

O čia kas per migracija – vasaris į sausio vietą taiko?

Pasiklydai, vasari - vasara kitoj pusėj!

Beje, sausis Ianuarius ir vasaris Februarius romėnų kalendorių papildė paskutiniai (apie 700 m. pr. m. e.), nes žiema buvo laikoma mėnesių neturinčiu laiku.

O gal žiemos pas juos, pas tuos romėnus, seniau nebuvo?

Gal maklinėjo sau su tunikom kiaurus metus?

Kas matėt romėną su kailiniais, veltiniuotą ir su lapine kepure?

Su palteliu, ir tai nematėt.

O italai dabar Romoj pusplikiai taigi nevaikšto...

Vasaris vienintelis iš mėnesių yra nepastovaus dydžio.

Rusai keliamuosius metus vadina високосный год.

Kas gi висит косо, kas?

Vasaris, tas apgavikas, vasaros vardu žieduotu prisidengęs...

Komentarų nėra: